strėnos

strėnos
strė́nos sf. pl. (1) K, Rtr, DŽ 1. SD14, R93, MŽ, I, N, KBII83, M, Š, L, LL70,75, Ser, LKT146 (Nd), Ktč, Pgg, Ms, Sd, Žeml, Ub, Varn, Šv, LKT111(Kltn), Mšk, Rm, Mžš, Plut, Stak, Lzd, Lš nugaros apatinė dalis žemiau juosmens, juosmuo (lumbus): Strėnomis vadina straipsnį nugaros tarp kriauklų ir kryžkaulio rš. Par dieną pasilenkusi linksojau, linus raudama, ir todėl strė́nos man skauda J. Nudiegė jam strė́nose, kaip kėlė sunkų akmenį J. Suka suka, būdavo, tas girnas – ir rankos įsopsta, ir strė́nos pradeda gelt Skrb. Strė́nas skauda – sunkiau nešt negaliu Jsv. Pasilenkus bebūnant, mun įsmilko strė́nos Gršl. Kaži kas strė́nos pradėjo nelankstyties Erž. Ant strė́nų nupuoliau – reiks prašyti, kad kas pirtė[je] išbraukytų Vkš. Kėliau taip sunkiai bulbes iš rūsio i nusikėliau strė́nas (pradėjo skaudėti nugarą) Lk. Par strė́nas plėšte plėšė Trk. Nepanešu strė́nų, kap sunku Šil. Strė́nom visai nepaeinu Bgt. Per ką tave tvojo? – Per strėneles, per kulšeles! JD237. Rudikis ir čia su pagaliu gavo per strė́nas K.Donel. Zuikis bijo strė́nų (jo jautrios strėnos) Dkš. Iš visko matyt, ka šita karvė bus geresnė: strė́nos plačios, ėdri tokia, uodega iki kelių Jrb. Kumelė buvo didelė, aukštom strė́nom Lnkv. Arklys nuleistomis strėnomis ŽŪŽ128. Strėnų kaulai E. Strė́nų gėla (strėnų skausmo priepuolis) MedŽ318. Strėnų žolės (Polygonatum odoratum) MitII141, LBŽ, LFII544. Prijuosk kožnas savo kardą ant savo strėnų BB2Moz32,27. Turime strė́nas mūsų sujuost DP553. Apsijuoskit strėnas savo MP232. | Ir karaliūs bus (kils) iš tavo strėnų BB1Moz35,11. 2. Š, NdŽ žr. strėnkaulis 1. 3. NdŽ žuvies nugara, nugaros pelekas.
◊ pil̃vas pridžiū́vo (prìkepė, prilìpo) prie strė́nų apie labai alkaną, liesą: Išalkau, net pilvas prilipo prie strėnų KlK24,70(Kt). Tam vaikui pilvas visai prie strėnų pridžiūvęs KlK24,70(Vlkv). Ko nieko nevalgai – pilvas prie strėnų prikeps KlK24,70(Šk). strė́nas atitiẽsti atsikvėpti nuo sunkių darbų: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti V.Kudir.
strė́nas nuléisti (nuleñkti, palýginti, iškočióti) KŽ, Krsn, Plv, Alk, Snt, Rs, LTR(Lnk, Krp) primušti, tvojant per pusiaują, per šlaunis: Būčiau seniai Pranukui strėnas nuleidęs, tyliu tik, dantis sukandęs Žem. Kas tam šunie yra strėnas nuleidęs, kad užpakalinių kojų nevaldo? Skd. Pajus tėvas, nulenks tavo strėnas Kltn. Užgirs tėvas mano, nuleis strėnas tavo NS1379. Palýgina gerai su pagaliu strė́nas ir vėl gyvena Jrb. Nė pačios, nė marčios – kas man strėnas iškočios LTR(Jnk).
strė́nas nusiláužti persidirbti, per daug dirbti: Strė́nų nenusiláužk, tik judėk Plv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • strėnos — dkt. Strėnas skaũda …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • strenuous — (adj.) characterized by great effort, 1590s, from L. strenuus active, vigorous, keen. Probably cognate with Gk. strenes, strenos keen, strong, strenos arrogance, eager desire, O.E. stierne hard, severe, keen (see STERN (Cf. stern) (adj.)). Mocked …   Etymology dictionary

  • virpėti — virpėti, vìrpa (vìrpia KBII166, K, K.Būg, KŽ; L, i), ėjo intr. KI385, Rtr, Š, RŽ, NdŽ, KŽ, FrnW, OGLII358; Q645, D.Pošk, Sut, I, M, ŠT25 1. DŽ drebėti iš šalčio, baimės, dėl ligos ir kt.: Strėnos virpa R319, MŽ427. Keliai virpa (orig. wirpo),… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Namenforschung Kreta — Die griechische Insel Kreta hat eine mehr als 5000 jährige Geschichte aufzuweisen. Die minoische Kultur und Geschichte ist einzigartig und noch längst nicht ausreichend erforscht. Eines der ungelösten Rätsel ist die Entzifferung des Diskos von… …   Deutsch Wikipedia

  • стараться — Общеслав. Возвр. форма к старати, родственному греч. strēnos «сила», латышск. starīgs «прилежный, старательный» и т. д. Корень, возможно, тот же, что и в старый, страдать …   Этимологический словарь русского языка

  • стараться — Общеславянское слово, возвратная форма к старати. Родственные находим в других индоевропейских языках: в греческом – strenos ( сила ), в английском – try ( стараться ) …   Этимологический словарь русского языка Крылова

  • aplamdyti — tr. 1. Š kiek suraukšlėti, apglamžyti: Vokas buvo gerokai aplamdytas ir pageltęs Vaižg. 2. apmaigyti: Kanapių saują su kojomis aplamdyk ir tada mink J. | prk.: Jam pagailo šito protingo, gabaus, gerokai gyvenimo aplamdyto paauglio rš. 3. Gs, Užp… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apželti — apželti, àpželia, apžėlė 1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžėlusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžindyti — apžìndyti tr. Š, Rtr, LVI138 caus. apžįsti. 1. pajėgti sočiai žindyti: Kiaulė gera, apžìndžia paršiukus Dglš. Avis pieninga apžindo keturis ėraičius Šts. Anys (ožiukai) atsirado, ana (ožka) juos papeni, apžìndžia ir vė eina (ps.) Grv. Trijų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datūrėti — ×datūrėti, datū̃ri (dàtūri Trk, Als), ėjo žr. daturėti: 1. Vilksuos ką lengviau, nebgaliu detūrėti DūnŽ. Koja taip labai skausta – nebgaliu datūrėti Šauk. Labai strėnos skausta, nebdètūru Krp. Negalėjau datūrėti, įsimečiau į prūdą skalauti [nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”